šmėžterėti

šmė́žterėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo žr. šmėštelėti: 1. Akyse šmėžterėjo su žiburiu kas eidamas J. 2. Pro langą šmėžterėjo kaži kas, ir nusigandau, t. y. pasirodė J. 3. intr. Kos55 greit pasišalinti, išlėkti, dingti.